Sveiki produktai

Savigudo centro "SeiDo" blogas

Apie Karate

Tradicinis Karate Do - svarbiausia informacija

Tradicinis karate do - tai senas, patikrintas amžių, savigynos menas nenaudojant ginklo. Išvertus iš japonų kalbos tai - "Tuščios rankos kelias". Šio kovos meno pagrindas yra žinios apie žmogaus fiziologiją ir kūno judesių motoriką, biomechaniką, kurios padeda mums suvokti ir maksimaliai panaudoti kūno galimybes (sinchronizuoti kvėpavimą ir judesį, įtempti ir atpalaiduoti raumenis, kiekviename judesyje panaudoti kuo daugiau raumenų grupių ir kt.).

Treniruočių metu išmokstama susilieti su priešininku, surasti jo gynyboje silpnas vietas ir vienu smūgiu baigti kovą (todome vaza). Karate harmoningai suderinamos tiek fizinės, tiek mentalinės žmogaus savybės. Gerai įvaldžius tradicinio karate techniką priešininko ūgis, svoris, greitis, jėga tampa nelabai svarbiais faktoriais. Remiantis šiuo principu tradicinio karate sportinių varžybų reglamentas neapriboja kovotojų ūgio ir svorio.

Treniruojantis karate stipriai padidėja galia ir raumenų elastingumas, greitis, reakcija, lankstumas, gerėja koordinacija, savijauta ir laikysena. Laikysena - ypatingai aktuali tema šiuolaikiniai visuomenei. Iš 100 vyresniųjų klasių moksleivių net 98 turi įvairiausių stuburo iškrypimų (skoliozę). Tik laiku atkreipus į tai dėmesį įmanoma suformuoti sveikesnę mūsų visuomenę, nes netaisyklinga laikysena ne tik prasto estetinio vaizdo pavyzdys, bet ir daugumos lygų priežastis. Tradicinį karate gali treniruotis įvairaus amžiaus ir skirtingų lyčių žmonės. Tai nėra vien tik sportas, tai yra kovos ir harmoningos asmenybės vystymosi menas.

Siekiant rezultatų sportinėje karjeroje Jums sudarytos sąlygos realizuoti save ten, kur Jums sekasi geriausiai, nes Tradicinio karate varžybų reglamente yra labai platus rungčių pasirinkimas, tai:


  • KUMITE (laisva kova): individuali vyrų ir moterų, komandinė tik vyrų.
  • KATA (forma): individuali ir komandinė, vyrų ir moterų.
  • EN - BU (parodomoji kova): vyras/moteris, vyras/vyras.
  • FUKU - GO (sujungta kumite ir kata): vyrų ir moterų.

Tradicinis Karate Do tai ne dar vienas, naujas stilius...

Kiekvienam kuris siekia studijuoti karate pirmiausia reikia suprasti karate esmę ir suvokti kam ji ištiesų tarnauja” – Gichin Funakoshi "KARATE DO KYOHAN".
Tradicinis karate, tai ne stilius, kaip klaidingai mano daugelis žmonių. Tai Budo filosofijos bei  fizikos, biomechanikos ir kt. dėsnių bei principų sintezė, kuri tinka visiems. Kiekvienas žmogus turi skirtingą kūną, mentalą, bei sielą ir šie skirtumai automatiškai nulemia kiekvieno individo karate braižą,  daro jį labai indvidualiu. Tai gi iš esmės kiekvienas karateka (žmogus, praktikuojantis karate) turi savo stilių, tik vieni garsiai apie tai skelbia ir įformina įvairiais pavadinimais (tipinė, užaukštinto EGO apraiška), o kiti kukliai studijuoja karate esmę visą gyvenimą, neprisirišdami prie kažkieno siūlomų išorinių formų, pavadinimų, kurie galbūt pagal jų prigimtį jiems visiškai ir netinka. Aklai kopijuojant išorines įvairių stilių ar mokyklų formas geriausiu atveju iš originalios asmenybės lieka tik pigi kieno nors kopija. O kopija visuomet lieka tik kopija, kad ir kokia tiksli ji bebūtų. Ir atvirkščiai,  biomechanikos Principai ir Dėsniai, bei Budo filosofija yra bendra visiems.  Tradicinis karate moko kaip šiuos Dėsnius apjungti su Budo filosofija ir prisitaikyti kiekvienam pagal savo prigimtį. Taip atrodo originalus japonų karate susikristalizavęs per šimtmečius ir pasiekęs šias dienas. Neveltui Gichin Funakoshi rašė: "Karate yra tik vienas". Jis turėjo omenyje asmenybės indvidualumą, neprisirišimą prie išorinių formų, kurios veda į stilinį susiskaidymą, o studijavimą ir gilinimąsi į šimtmečiais nekintančius principus. Karate tai ne "pasiūdintas drabužis", o "audeklas" iš kurio pasisiūname sau tinkamiausią rūbą! 
Sunkios ir ilgametės treniruotės tarnauja pagrindiniai Budo idėjai – “pabaigti kovą jos nepradėjus”. Gal tai gali nuskambėti ir keistai, bet nugalėti kitą žmogų yra labai paprasta, tam tikrai nereikia pašvęsti viso gyvenimo, o nugalėti save, savo silpnybes – čia ir yra Budo kovos menų tikslas. Sunkiai treniruojantis, kartojant įvairias technikas tūkstančius kartų, tobulėjant, ugdant valią, kantrybę, meistrai įeina į aktyvios meditacijos formą, kuri padeda jiems kritinėmis gyvenimo akimirkomis priimti teisingus sprendimus. Juk realioje kovoje suklysti negalima, - iš jos gyvas išeis tik vienas! Kuomet tokia gyvenimo realybė mus prispaudžia prie sienos, suvokiame, kad lavinant vien tik fizines žmogaus galimybes mes nusibėžiame sau ribas, kurias greitai pasieksime. O kas toliau?! Tiesa tokia: karate išsigimsta, pavirsdama “smūgio – spyrio” sportu, o ne unikaliu kovos menu, puoselėjančiu rytų tradicijas, filosofiją, siekiančiu žmogų paversti harmoninga asmenybe. Tokių , negatyvių "karate" pavyzdžių šiame pasaulyje jau netrūksta.
Karate treniruočių nauda kiekvienam atėjusiam yra akivaizdi. Studijuojant karate padidėja raumenų jėga, elastingumas, gerėja reakcija, tarpraumeninė koordinacija, greitis, lankstumas, laikysena ir savijauta. Vaikai tampa disciplinuotesni, išmoksta koncentruoti dėmesį, stipriai išsiskiria iš bendraklasių tarpo fiziniu parengimu. Dėka įvairiausių treniruočių tipų (varžybos, egzaminai ir tt.) jie įgyja pasitikėjimo savo jėgomis, išmoksta kontroliuoti situaciją sreso būsenoje, sumažėja baimė ir iš jos kylanti agresija. Tai puikus užsiėmimas paruošiantis jaunus žmones lengviau sutikti gyvenimo mestus iššūkius. 

Karate-Do pavadinimo vystymasis

     Kaip ir daugelio tradicinių kovos menų šaknys, taip ir karate kilo iš Indijos. Vėliau kovos menai migravo į Kiniją, o dar vėliau į Okinavos salas, kurios tuo metu priklausė Japonijos imperijai.
Kovos menų pavadinimai senovėje dažniausiai kildavo nuo vietovių pavadinimų. Taip buvo ir su karate. Pradžioje jis vadinosi Okinavate, Tode arba tiesiog Te. Laikui bėgant pavadinimas susikristalizavo ir skambėjo Karate, kas reiškia: “kara” – kinietiška, o “Te” – ranka. Taip buvo išreikšta kaip ir priklausomybė Kinijai, iš kurios ir atėjo šio kovos meno šaknys.
     1929 m. žymus karate meistras Gichin Funakoshi šiek tiek pakeitė hieroglifo “Kara” rašyseną, o reikšmė pakito iš esmės. Reikšmės pakitimą įtakojo ne tik sudėtinga politinė situacija Japonijos su Kinija ir labai aštrus nacionalizmo klausimas. Čia slypėjo ir filosofinis – moralinis reikšmės turinys. Nuo to laiko rašmuo “kara” reiškė “tuščia”, o “te” ranka. Tai pilniau atskleidė karate, kaip savyginos meno idėją pabrėžiant beginkliškumą.
     Dabar karate do reiškia “tuščios rankos kelias”. Šie žodžiai atskleidžia rytų kovos menų idėją siekiant gyvenimo idealų, tobulybės ir harmonijos visame kame.

Į viršų
 

© Karate Do klubas „Lūšis“, 1993 - 2014. Aplankykite mus  "SeiDo"
Visą svetainėje esančią informaciją dauginti, atgaminti, perspausdinti ir platinti
jokiomis formomis be raštiško klubo "Lūšis" sutikimo draudžiama.