INTERVIU SU G. DRANEVIČIUMI PO ILGOS STAŽUOTĖS L.A.

Kaip ir kiekvienais metais Lietuvos Tradicinio Karate Asociacijos prezidentas, 3 dan’o meistras Giedrius Dranevičius buvo pakviestas į žiemos tradicinio karate treniruočių sesiją Los Angele, kur yra įsikūrusi Tarptautinės Tradicinio Karate Federacijos (ITKF) būstinė ir Nacionalinis Karate Institutas (NKI). Ši, jau tradicija tapusi Lietuvos tradicinio karate meistro išvyka, kuri turi tiesioginę įtaką visam Lietuvos tradicinio karate vystymuisi, visuomet įneša naujos energijos, gilesnio supratimo tradicinio karate studijų kelyje.
Šis Giedriaus vizitas į JAV buvo vienuoliktasis. LTKA prezidentas nuo 1996 metų reguliariai gilina žinias pas pačius geriausius tradicinio karate ekspertus pasaulyje, kurių vardai jau senai yra tapę legendomis visų karate mylėtojų galvose, tai Hidetaka Nishiyama, 9 dan’o meistras ir jo asistentas, neginčijamas kumite ekspertas Avi Rokah, 6 dan’o meistras. Jau daugelį metų iš eilės, žiemos ir vasaros sezonais Giedrius Dranevičius studijuoja tradicinio karate idėjas pas šiuos legendinius Budo karate meistrus. Į NKI gilinti savo žinių atvyksta meistrai iš viso pasaulio. Tai puiki proga pasitreniruoti su geriausiais pasaulyje tradicinio karate meistrais, pasikeisti patirtimi, įsilieti į geriausių pasaulio meistrų elitą.
Sugrįžimo proga, kol neišdilę kelionės įspūdžiai kalbiname Lietuvos tradicinio karate lyderį:

Giedriau, iš jūsų akių spinduliuojanti ramybė ir šiluma tiesiog užburia! Gal jūs buvote gerame kurorte, o ne sunkioje treniruočių sesijoje, Los Angele?

Ačiū už komplimentus. Iš tiesų tai aš buvau kurorte, ir tiesiogine, ir perkeltine prasmėmis. Lietuvoje palikęs žvarbią žiemą Los Angele galėjau iki soties mėgautis saulės spinduliais ir šiluma, kuri pas mus po truputėlį dar tik bando atkeliauti. O kita medalio pusė yra tai, kad netrukdomas jokių buitinių rūpestėlių iš mokytojo ten tapau tik studentu (šypsosi). Tai turbūt pati žaviausia akimirka, nes studijuoti, kuomet su tavimi dirba tokie nuostabūs meistrai kaip sensėjus Nishiyama ir sensėjus Avi yra kažkas nuostabaus. Tai puikus jausmas, kuomet mokaisi, tobulėji, suvoki dar nepažintas tradicinio karate gilumas, suvoki šio savigynos meno ribų nebuvimą.

Na o ramybė, tai dvasinių pastangų rezultatas. Šią ramybę įgavau tiek studijuodamas karate, tiek ieškodamas savo egzistencijos esmės kituose šaltiniuose, klausydamas savo vidinio balso, kuris visuomet yra pats geriausias mūsų pagalbininkas, tik proto triukšmas ar kolektyvinė sąmonė tą subtilų balsą dažnai užgožia arba pažeria krūvą argumentų, kad jį paneigtų. Ir kas yra liūdniausia, kad tie argumentai, tai dažniausiai net ne mūsų pačių išgyventa vienokia ar kitokia patirtis, bet įpiršta kitų žmonių nuomonė, kurią mes priimame kaip besąlyginę tiesą. Kai pradedi suvokti, kad gyvenimas yra tik tai ką tu susikuri pats įvairiuose lygmenyse, pradedant mintimis, ketinimais ir baigiant veiksmais, tuomet atkrenta bet kokia galimybė ką nors kaltinti, atsikratyti atsakomybės, ieškoti kaltų ir tt., nes aiškiai suvoki, kad šis gyvenimo epizodas tobulas tavo, kaip kūrėjo atspindys. Ir jei tau nepatinka tavo kūrinys tu jį gali bet kada perkurti iš naujo, nelaukdamas kieno nors malonės ar stebuklo iš šalies. Kai tai suvoki ir pamatai kaip šis mechanizmas veikia realiame gyvenime, tuomet tau nebėra ko bijoti, nes tu iš anksto žinai kas bus. Juk čia veikia paprasčiausias priežasties – pasekmės dėsnis. Gal kartais jis veikia su didesniu ar mažesniu uždelsimu, bet jis veikia. Ir dėl to uždelsimo žmonės galvoja, kad tai kas įvyksta gero jų gyvenime tai yra teisinga, bet kai vyksta ne labai malonūs mums įvykiai ar situacijos, tuomet mūsų tikėjimas visatos tobulumu labai sušlubuoja, o kaip tik sunkiausiais mūsų gyvenimo išbandymais mums labiausiai ir reikia ramybės. Tik šioje būsenoje mes galime priimti pačius harmoningiausius sprendimus ir “išpainioti” įvairiausias situacijas.

Palaukite! Šis interviu turėjo būti apie karate!

Jis toks ir yra (juokiasi)…Juk karate tai meilė, pagarba, gėrio ir harmoningos asmenybės tobulėjimo kelias. Jei jūs dar iki šiol galvojate, kad tai tik smūgio - spyrio sportas, tuomet atsiprašau iš anksto ir nenoriu visiškai nieko įžeisti, bet galvokite iš naujo.

Kaip tai susiję? Karate ir meilė…su agresija viskas aišku, bet kaip šį dalyką suprasti?

Visi, kurie sugeba karate mene įžvelgti daugiau nei tik mažąją jos dalį, sporto varžybas, kurios be kita ko turi labai trumpą savo istoriją, suvokia, jog varžybos tik ledkalnio viršūnė, kuri sudaro matomą, bet pačią mažiausią ledkalnio dalį. O visa ledkalnio esmė ir galybė slypi po vandeniu ir ji yra nematoma, nors visi puikiai žinome, kad ji egzistuoja. Karate yra gilus, dvasinio ir fizinio tobulėjimo kelias. Ir man tai nėra tušti žodžiai, kuriais kartai mėtomasi labai lengvabūdiškai, o gyvenime daroma visiškai atvirkščiai, nesuvokiant šių žodžių tikrosios reikšmės. Kaip ir dauguma religijų ar įvairiausių filosofijų pakraipų, taip pat ir Budizmas supranta, kad visa kas yra, visa kas egzistuoja yra viena. Vien iš šio paprasto teiginio išplaukia labai paprastas atsakymas, kad darydamas gera kitiems, darai gera pačiam sau, skriausdamas ar apgaudinėdamas kitus, apgaudinėji ir skriaudi pats save. Tai suvokus peršasi elementari išvada, kad kumščiais ar agresija problemos tikrai neišspręsi, ją tik pagilinsi.

Atsiprašau, norėčiau įsiterpti.

Prašom…

Turbūt tuomet daugeliui žmonių iškils klausimas. Kodėl jūs tiek metų treniruodamiesi karate, šlifuojate įvairiausius techninius savigynos veiksmus jei jų nesiruošiate panaudoti?

Jei trumpai, tai tam, kad niekados nenaudotumėme. (Juokiasi) Na o jei rimtai, tai šis atsakymas iš tiesų yra labai rimtas. Aukščiausias meistriškumo pakopa pasiekiama tuomet, kai kova baigiasi jai neprasidėjus. Tai ir yra aukščiausia Budo kovos menų idėja. Tie žmonės, kurie garsiai kalba apie Dievą, jie jo dar nepažįsta, ieško jo, tie žmonės , kurie bando įrodyti savo pranašumą sporto arenose dar tik eina link galutinės karate idėjos, o tie kurie jau tai surado paprasčiausiai tai daro kiekvieną dieną nesureikšmindami pačių rezultatų, o džiaugdamiesi kiekviena akimirka, kurioje jie gali susilieti su karate. Tokiems žmonės nusivilti kuo nors labai sunku, nes jie nesureikšmina rezultatų, kurių nepasiekus gaunama didžiulė dvasinė trauma. Gyvenant ramybėje ir nuoširdžiai tikint tuo ką darai, rezultatai ateina patys savaime ir tai atsispindi jūsų pačių gyvenimuose, jų kokybėje (Neturiu galvoje tik materialiųjų dalykų. Daug žmonių turi puikiai sutvarkytą materialų pasaulį, bet viduje jaučia tuštumą, kurios pinigais ar daiktais neužkiši, o gal tiksliau užkiši, bet labai trumpam…). Kad tai suvoktumėme mes praeiname visas pakopas, visas stadijas tai patirdami ir išgyvendami patys. Nes tik empirinė patirtis yra tikroji ir nenuginčijama tiesa.

O techninių veiksmų šlifavimas suteikia žmonėms pasitikėjimo savimi, kuris irgi įneša į jūsų gyvenimą ramybę ir šviesą. Ir kuomet tu žinai savo galimybes bei trūkumus, tuomet agresiją, kylančią iš kito žmogaus priimi kaip jo pagalbos šauksmą ir stengiesi jam padėti suprasti ir atrasti save. Nes kiekvienas iš mūsų elgdamasis vienaip ar kitaip galvoja, kad viską daro idealiai. Jei taip negalvotų, tikrai taip nedarytų, nes jei žmogui suteiktumėte dvi galimybes pasirinkti padaryti gera ar bloga, ir jei jam tai tiek pat kainuotų, pabrėžiu, tiek pat kainuotų, žmogus rinktųsi tik gėrį. Todėl niekuomet nereikėtų teisti žmogaus, nes būti prokuroru mūsų visuomenėje labai populiaru, o pabandykime tapti advokatais, suvokti priežastis vienokio ar kitokio žmogaus poelgio, pažvelgti į tą žmogų ir jo poelgį iš perspektyvos. Gal tuomet nusikaltėlio kailyje mes pamatysime didvyrį? Visi mes esame viena, todėl ir kovoje svarbiausias tikslas ir užduotis išmokti visiškai susilieti su priešininku, tam kad galėtume lengvai pakeisti ritmą ir pasiekti pergalę.

Ir dar…pasitikėjimas savimi, kurį jums suteikia tradicinio karate studijos po truputėlį užgožia baimės jausmą. Kai jūsų sprendimų bei ketinimų pagrindu tampa ne baimė o meilė, jūsų gyvenimą užlieja ramybės pojūtis. Paprasčiausiai pabandykite paanalizuoti savo mintis ir ketinimus. Kiek sprendimų jūs priimate vadovaudamiesi pirmaprade meilės mintimi, o kiek baimės? Kokia mintis slypi už jūsų sprendimų ir ketinimų? Jei būsite sau atviri, įžvelgsite tiesą ir tik ją įžvelgę ir pripažinę galėsite kurti gyvenimą tokį, koks jums patinka. Jei ne ir toliau mėgausitės iliuzijų ir atsitiktinumų, sutapimų pasauliu, aplink save ieškodami kaltų, atsikratydami atsakomybe už įvykius, supančius jus.

Oho…taip beplepant ateis ir vakaras. Nors ir labai įdomu, gal trumpai apie patį vizitą į Los Angelą? Jūs jau ten lankėtės 11 kartų. Ar būtina ten taip dažnai važiuoti? Ar sužinote ten naujų dalykų?

Kiekvienas mano apsilankymas L.A. man vis plačiau atveria akis ir pagilina supratimą apie tradicinį karate. Sensėjus H.Nishiyama visuomet kalba tuos pačius dalykus, kaip ir nieko naujo, tik mes kiekvieną kartą juos priimame ir suvokiame kitaip. Kiekvieną kartą suvoki įvairių dalykų svarbą, randi raktus ir gali išspręsti besitreniruojant pačiam kilusius klausimus, į kuriuos pats negalėdavai surasti atsakymo, nors jis būdavo labai arti. Kiekvienas vizitas man suteikia vis daugiau žinių…matyt atsiranda pagrindas, kuriuo remdamasis galiu vis daugiau ir daugiau pasisemti iš pirmojo šaltinio. Kad suprastum mokytoją, reikia iki jo priaugti.

Ar turite ten laisvo laiko? Kam jį skiriate?

Ir taip ir ne. Kadangi kiekvieną dieną ten būna 3 – 4 treniruotės, tai tarpuose tarp treniruočių laiką skiriu knygų skaitymui, meditacijai, na ir retsykiais ką nors suvalgau, ne dėl to kad norėčiau, paprasčiausiai iš malonumo (juokiasi). Jei savaitgaliais nevyksta seminarai, tuomet šį laiką galiu pašvęsti įdomesnių vietų aplankymui, paprasčiausiam pagulėjimui paplūdimyje, gautų žinių susistematizavimui, pabuvimui tik su savimi. Nors jei atvirai, per tiek kartų, kiek aš esu ten buvęs mačiau neypatingai daug. Kadangi mano kelionės tikslas treniruotės, tai norint išlėkti kur nors toliau reikėtų kurią nors dieną į jas neiti. Negaliu! Norisi iš ten paiimti viską. Na bet gal būt kitą kartą pasiplanuosiu ir surasiu laiko kelionei į San Franciską ar Grand Kanjoną. Ten yra labai daug lankytinų vietų, nes gamta JAV labai savotiška ir savo didybe bei unikalumu gali nustebinti ir daug mačiusius žmones.

Ar skiriasi jūsų užsiėmimai, kuomet jūs grįžtate iš tradicinio karate šventovės?

Aš manau, kad taip. Nors šį klausimą geriau būtų užduoti mano studentams. Jų atsakymas bus objektyvesnis.

Na ką gi, Giedriau, dėkoju jums už laiką sugaištą mūsų pokalbiui. Matau, kad laikas jus jau kviečia dalintis sukauptomis žiniomis su savo studentais.

Dėkui jums. Man visuomet malonu šia tema diskutuoti ir bendrauti. Ne veltui sakoma: “Ko nori išmokti, to mokyk ir kitus”. Tuomet neišvengiamai tavo žinių bagažas augs, nes visą laiką skirsi tik tam dalykui.
Na o jei iš tiesų norite suprasti kas yra tradicinis karate, tai teks apsirengti baltą karate uniformą ir prisijungti prie mūsų, bendraminčių, šeimos.

Ką gali žinoti. Beje, kada vyksta treniruotės?…Iki susitikimo!

Iki!

Naujienų archyvas »