KASMETINĖ INSTRUKTORIŲ STAŽUOTĖ JAV, LOS ANDŽELE

2007-03-28

Tradicinė instruktorių stažuotė Los Andžele šiemet baigėsi LTKA prezidento, vyriausio klubo “Lūšis” instruktoriaus G. Dranevičiaus egzaminu 4 dan laipsniui.
Vasario 15 d. išvykęs ir mėnesį laiko praleidęs pas geriausius pasaulio tradicinio karate Mokytojus Sensėjų Hidetaka Nishiyama ir Sensėjų Avi Rokah G. Dranevičius grįžo į Lietuvą ne tik galėdamas džiaugtis ankstyvu, šiltu ir netikėtu pavasariu, bet ir išlaikytu egzaminu 4 dan laipsniui. Lietuvos tradicinio karate asociacijos (LTKA) prezidentas, klubo “Lūšis” vyriausias instruktorius, šiuo metu vienintelis Lietuvoje turi tokį aukštą tarptautinį didžiulių tradicinio karate žinių įvertinimą.
Nuoširdžiai sveikiname G. Dranevičių su išlaikytu egzaminu ir linkime toliau žengti Budo idėjų ir tradicinio karate keliu, dalinant žinias ir patirtį visiems, kurie pasiruošę tai priimti. Susigulėjus kelionės įspūdžiams, G. Dranevičiui uždavėme kelis klausimus.

- Gerb. Giedriau, kuo ši kelionė skyrėsi nuo kitų Jūsų stažuočių JAV?

- Na pati kelionė kaip ir nieko neišsiskyrė iš buvusių kelionių į tradicinio karate meistrų “rojų” (mes taip šią vietą vadiname bendraudami su kolegomis iš kitų šalių) nebent tik viena smulkmena, kad ją vainikavo 4 dan’o egzaminas pas tradicinio karate patriarchą, Mokytoją Hidetaką Nishiyamą ir visas penkias savaites nuostabus, vasariškai šiltas oras, kuo ne visuomet gali džiaugtis Los Andželo gyventojai vasario, kovo mėnesiais. Be treniruočių turėjau ir labai prasmingą laisvalaikį, kurio metu kaip niekad nuo 8 iki 10 valandų per dieną skirdavau knygų skaitymui, kurios užėmė gan didelę mano kelioninio lagamino dalį. Trumpai tariant, diena 5 – 6 ryto prasidėdavo su knyga, tarpuose - trys treniruotės, dar rečiau, nereikšminga procedūra – pavalgymas ir 23.00 poilsis.

- Ką šį kartą akcentavo Sensėjai H. Nishiyama ir Avi Rokah?

- Šį kartą tradicinio karate Mokytojai akcentavo judėjimo meną. Kiekvieną treniruotę darėme ypatingai daug pratimų susijusių su gebėjimu greitai ir lengvai pernešti kūną iš vienos vietos į kitą tam sunaudojant minimalų kiekį energijos, išgaunant lengvą, greitą ir priešininkui visiškai nepastebimą judesį. Kadangi aš manau, jog ši tema yra viena iš mano pačių silpniausių karate vietų (turbūt, kaip ir daugelio kitų kovotojų, bent jau tų su kuriais man teko bendrauti), todėl man šios treniruotės buvo neįkainuojamas informacijos lobis, o suformuoti įgūdžiai leis pakilti į aukštesnį karate suvokimo lygį, efektyviau panaudojant savo techninio arsenalo galimybes kovose.

- Ar spėjote pasidžiaugti Kalifornijos saule? Ar radote laiko keletą dienų atostogoms?

- Saule šį kartą džiaugiausi kiekvieną dieną. Išvažiavau žiemai neprasidėjus, o kai grįžau - jau jos neberadau. Tai gi pavasarine lietuviška depresija užsikrėsti tikrai negresia. O antrosios klausimo dalies nesupratau. Jei žmogus laukia atostogų ar atostogauja, tai prieš tai jis turėtų bent jau kažkiek padirbėti. Kadangi aš nedirbu, o gyvenu tuo, ką darau, myliu tai, ką darau, tai mano visas gyvenimas yra tik nesibaigiančios atostogos, kurių metu stengiuosi dovanoti meilę, šilumą, žinias tiems, kurie pasiruošę jas priimti ir paraleliai mokausi pats.

- Tokios kelionės suteikia galimybę stebėti Lietuvos kasdienybę iš šalies? Kaip įvertintumėte mūsų šalies pasiekimus tradicinio karate kontekste?

- Lietuvoje tradicinis karate vystosi gan progresyviai. Dėka trenerių bei mokytojų entuziazmo mūsų mažos šalies sportininkai sėkmingai varžosi Europos ir pasaulio čempionatuose su žymiai galingesnėmis skaitlingumu valstybėmis iškovodami aukščiausius apdovanojimus. LTKA tikslas - ne tik masiškumas ir kiekybė. Mes labai didelį dėmesį kreipiame į kokybę, tikslų žinių perdavimą, tradicinio karate ir Budo idėjų išsaugojimą. Šiaip Lietuvoje gerai, nereikia sureikšminti užsienio, verkšlenti, kad mes gyvename tik Lietuvoje. Būdami lietuviais, mes jau ne kartą įrodėme, kad galime būti geriausi, kad mums neegzistuoja autoritetai nei Europos, nei pasaulio čempionatuose. O rezultatai sporte tik atspindi mūsų pasirinkto kokybės kelio teisingumą. Tarptautinėse arenose Lietuvos vėliava nėra neatpažintas objektas. Mūsų sportininkų vardus ir pavardes puikiai žino kolegos iš užsienio ir tikrai šiltai atsiliepia apie mus ne tik kaip apie sportininkus, bet ir kaip apie gerus renginių organizatorius, nuoširdžius žmones. Tik dėl to 2008 m. pasaulio tradicinio karate čempionatas vyks mūsų šalies sostinėje, Vilniuje.

 - Kaip sekėsi laikyti egzaminą 4 dan'o laispniui?

 - Šiaip pats egzaminas buvo panašus į praėjusius, gal tik gerokai subtilesnis, reikalaujantis labai plataus ir gilaus karate žinių ir principų suvokimo. Na, o šiaip tai iki pat paskutinės akimirkos nežinojau, ar jis įvyks, nes paskutinę mano treniruočių savaitę Mokytojas Hidetaka Nishiyama turėjo atsigulti į ligoninę planuotai operacijai. Kaip ir reikėjo tikėtis, visą paskutinę savaitę jo treniruotėse nebuvo ir jį pavadavo vienas geriausių jo mokinių - Ronas Vanse. Paskutinė treniruotė buvo kaip ir visos, Hidetaka Hishiyama, kaip ir reikėjo tikėtis, neatvyko. Likus 15 minučių iki treniruotės pabaigos, atsivėrė dojo durys ir į salę įžengė Mokytojas, kuriam daktarai po operacijos griežtai buvo uždraudę judėti net tris savaites. Sulaukęs treniruotės pabaigos trumpai pasakė: "Stalą ir kėdę! Ruoškis egzaminui."
Ketvirtojo dan'o egzaminas išsiskiria nuo anksčiau vykusių egzaminų savo rašto darbu, kurį meistrai privalo paruošti ir priduoti gerokai anksčiau iki egzamino Mokytojui. Egzamino metu tenka atlikti ne tik techninius elementus, kovoti su keletu varžovų, demonstruoti savo žinias kata suvokime, bet ir žodžiu apginti savo parašytą darbą. Kam kada nors yra tekę bendrauti su Mokytoju, ar pas jį laikyti egzaminus, gali paliudyti, kad su paviršutiniškomis žiniomis pro jį "neprasmuksi". Jis visuomet paklaus apie tai, apie ką mažiausiai tikiesi išgirsti, išklausęs atsakymą perklaus dar kartelį ir patikrins ar tavo nuomonė nesikeičia, ar iš tiesų giliai suvoki tradicinio karate principus. Kiekvienas egzaminas yra ne tik kvalifikacijos pakėlimo užtvirtinimas, tai ir didžiulė atsakomybė. Augant meistriškumui, iš tavęs reikalaujama vis daugiau. Tu nebegali daryti tokių klaidų kaip žemesnių dan'ų meistrai, mokėti aiškiai ir tiksliai nustatyti techninių veiksmų klaidas, greitai surasti esmines priežastis, atlaikyti įvairius išorinius spaudimus, siekiant išlaikyti karate kaip Budo kovos meną, ugdyti ne tik mokinius, bet ir meistrus - Mokytojus.

- Dėkojame už pokalbį. Sėkmės!