TARPTAUTINIS TRADICINIO KARATE SEMINARAS SU AVI ROKAH, AUSTRIJA

2007-11-28

Šių metų lapkričio 15 - 17 dienomis Austrijoje, šalia Vienos esančiame mieste Wiener Neustadt vyko tarptautinis tradicinio karate seminaras. Šį seminarą vedė vienas geriausių pasaulyje tradicinio karate ekspertų iš Los Andželo, Avi Rokah, 6 danas.
Avi Rokah - 1994 m. pasaulio kumite čempionas, 5 kartus JAV kumite čempionas, vienas iš geriausių Sensėjaus Hidetakos Nishiyamos mokinių, tiksliai perduodantis savo Mokytojo žinias viso pasaulio tradicinio karate meistrams. Šis renginys tradicinio karate gerbėjams jau tapo tradiciniu. Jį jau 15 - tus metus is eilės organizuoja Austrijos tradicinio karate federacija kartu su Wiener Neustadt karate klubu.
Lietuvos tradicinio karate meistrams šis renginys irgi jau tampa tradicija. Lietuvos tradicinio karate asociacijos sportininkai ir tradicinio karate mokytojai jau kelinti metai iš eilės atvyksta susitikti su vienu geriausių karate ekspertu pasaulyje vedini didžiulio noro suvokti tradicinio karate principus, giliau pažinti Budo karate esmę ir grįžę namo pasidalinti savo žiniomis su mokiniais. Nei ilga kelione, nei sniego pugos kelyje negali sutrukdyti siekio tapti geresniu, tobulesniu savo srities ekspertu. Trumpai savo įspūdžiais apie šį seminarą ir apie santykius su Mokytoju su mumis dalinosi LTKA prezidentas, 4 dan’o meistras, Giedrius Dranevičius:
Kiek metų jūs jau pažįstate Avi Rokah? Kaip ir kokiomis aplinkybėmis su juo susipažinote?
Su Avi gyvenimas mus pirmą kartą suvedė 1996 m. 1996 m. vasarą aš dalyvavau San Diege vykstančiuose pasauliniuose ITKF instruktorių kursuose. Po šių tikrai, tiek fiziškai, tiek dvasiškai, sunkių pratybų nuvykome į Los Angelą, kur planavome dar tris savaites praleisti Sensėjaus Hidetakos Nishiyamos NKI (Nacionaliniame Karate Institute) studijuodami ir gaudami karate žinias iš pirmųjų lūpų.
Kolegos iš Ukrainos pasiūlė laisvu rytiniu laiku dar papildomai nuvykti ir pastudijuoti karate pas vieną geriausių Mokytojo pasekėjų, Avi Rokah. Kaip dabar pamenu, į šį pasiūlymą mano Ego pažiūrėjo labai kreivai…kam studijuoti pas neaišku kokį mokinį (aš apie jį tuomet nebuvau girdėjęs visiškai nieko), jei čia atvykau studijuoti pas Mokytoją! Dėkui Dievui, kad jis man apšvietė protą ir priėmiau sprendimą nuvykti pas Avi. Po pirmos treniruotės tamsioje, dulkėtoje dojo aš buvau šoke! Nesupratau nieko, tik viena buvo aišku – tai, ką iki to laiko darėme Lietuvoje, Karate vadinti negalima. Mano Ego subliuško kaip oro burbulas, o jaunatviškas maksimalizmas, jėgos ir greičio pranašumas atrodo tik linksmino Mokytoją. Kuo aršiau stengiausi jį atakuoti, tuo liūdniau man tos atakos baigdavosi. Jaučiausi lyg bejėgis kūdikis, prieš žaidžiantį ir draugiškai mano atžvilgiu nusiteikusį vyrą.
Toks buvo pirmasis mūsų susitikimas, iš esmės pakeitęs visą mano gyvenimą. Nuo pat pirmos akimirkos tarp mūsų užsimezgė šilti santykiai ir nuoširdus, betarpiškas mokinio/mokytojo bendravimas. Aiškiai suvokiau, kad tai ką dariau 7 metus bus nelengva pakeisti, nes klaidingu keliu buvo nužengta labai toli. Reikėjo grįžti į pradinį tašką, kad viską galėčiau pradėti iš naujo. Toliau chaotiškai mojuoti rankomis ir kojomis nebebuvo prasmės, o ir širdis jau keletą metų tyliai sakė: ne tą darai! Ne čia ieškai! Aš visuomet ieškojau tikrojo karate, bet deja Lietuvoje tuo metu jo nebuvo, todėl pigų “falsifikatą” priėmęs kaip “gryną pinigą” bandžiau paversti menu, bet iš to nieko neišėjo.
Kaip dažnai dabar jūs matotės su mokytoju?
Aiškiai suvokdamas, kad be Mokytojo šioje srityje niekur nenukeliausi, priėmiau vidinį sprendimą kiekvienais metais vykti pas jį į treniruočių sesijas Los Angele. Pradedant 1998 metais nuo 4 iki 8 savaičių praleidžiu jo dojo, betarpiškai studijuodamas karate su juo ir geriausiais jo mokiniais. Paralėliai kartu su juo dar sudijuoju pas Mokytojų Mokytoją Hidetaką Nishiyamą. Na ir susitinkame su juo visuose seminaruose, kurie vyksta Europoje.
Jei tiek laiko praleidžiate Los Angele ar dar verta vaziuoti del keletos dienų į trumpus seminarus? Ar per tiek metų Avi Rokah sugeba pasakyti ką nors naujo, ko jūs dar galėjote negirdėti?
Iš esmės Avi nieko naujo nepasako, naujų technikų neparodo, tik aš pats kiekvieną kartą išgirstu labai daug naujų dalykų. Naujai suvokiu esminius principus, kurie atveria duris į vis gilenį Budo karate suvokimą. Juk meno neįmanoma išstudijuoti per keletą kartų, tam reikia pašvesti visą savo gyvenimą. Pats Mokytojas kiekvieną kartą mums susitikus buna vis geresnis. Tuo ir žavus karate menas, jog neturi amžiaus limitų. Avi - ne iš tų meistrų, apie kuriuos galėtum pasakyti: va prieš dešimt metų jis buvo geras, na dabar aišku ne toks geras, bet ko norėti, visi senstame...Tai absoliučiai neteisingas ir netgi sakyčiau kvailokas teiginys, visiškai nieko bendro neturintis su žmonėmis, kurie studijuoja Budo. Mokytojas drąsiai laužo šį stereotipinį mąstymą su metais tampdamas dar geresniu, kaip išlaikytas vynas. O priežastis to paprasta – Avi “tarnauja tik vienam šeimininkui”, jo gyvenimas, filosofija, religija susiveda į vieną žodį - Karate. Neįmanoma dirbant keliuose darbuose (tarnaujant keliems šeimininkams) pasiekti aukštumų mene. Tam turime pilnai pasišvęsti.
Kokį įspūdį paliko tarptautinis seminaras Austrijoje?
Man jis buvo labai panašus į didelės šeimos susibūrimą, kuri susirinko ne iš pareigos jausmo (na kaip būna pas mus giminių susibėgimai per vestuves ar laidotuves), o vedini nuoširdaus noro mokytis, pabūti kartu, pasikeisti patirtimi, pasidalinti šviesa, šiluma vieni su kitais. Tai specifinė atmosfera, kurią galėjo pajusti ir mūsų tradicinio karate gerbėjai, seminare su Avi, Juodkrantėje.

Dėkojame už nuoširdžius atsakymus ir linkime sėkmės Budo karate kelyje!