KAIP IŠGAUNAMA JĖGA TRADICINIAME KARATE DO?

Karate – savigynos menas, paremtas dvasinių, mentalinių ir fizinių individo savybių nuolatiniu tobulinimu. Visi turime didesnius ar mažesnius raumenis, o ar sugebame efektyviai jais naudotis? Ar tikrai vienintelis ir geriausias kelias norint tapti stipresniam, auginti raumenų masę? Karate mokslas į tai atsako - NE. Karate moko kaip minimaliomis pastangomis pasiekti maksimalų efektą. Kaip suderinti individo dvasines, fizines bei mentalines savybes, kad fiziškai silpnesnis „kūnas“ galėtų apsiginti prieš stipresnį, kaip pratybų metu suformuotus įgūdžius priešpastatyti prieš brutalią fizinę jėgą? Šiame straipsnelyje trumpai apžvelgsime svarbiausius jėgos išgavimo principus ir jėgos sampratą tradiciniame karate.

            Jėgos išgavimo formulė naudojama tradiciniame karate yra nesudėtinga – žaibiškas pagreitis ir pabaigoje (kontakto momentu) prisispaudimas prie žemės („presija“) bei visų kūno raumenų įtempimas vienu metu. Taigi pradėkime jėgos kelią nagrinėti palaipsniui, nuo pagreičio.

            Mokydamiesi karate tobuliname 6 kūno dinamikos principus, kurie suteikia techniniams veiksmams žaibišką pagreitį:

l  vibracija

l  rotacija/kontrrotacija

l  perėjimai

l  kilimas aukštyn

l  kritimas žemyn

l  švytuoklė

            Nesupainiokite, šie 6 kūno dinamikos principai suteikia mūsų kūno masei pagreitį, o ne jėgą. Pagreitis ir jėga, dvi visiškai skirtingos sąvokos. Nesvarbu, kad šie du terminai tarpusavyje labai tampriai susiję, jų painioti negalima. Kiekvienas iš aukščiau paminėtų principų turi savo panaudojimo vietą: esant mažai erdvei ir smūgiuojant rankomis naudojame vibraciją, kuomet turime pakankamai erdvės savo veiksmams atlikti naudojame rotaciją/kontrrotaciją, perėjimus, dar kitokiose situacijose – svorio centro kilimą aukštyn, kritimą žemyn ir smūgiuodami kojomis – švytuoklę. Daugeliu atveju šie principai sintezuojami t.y. vienu metu naudojami du ar net trys iš jų, pvz.: oi zuki – perėjimas plius vibracija, gyaku zuki -  slydimas/perėjimas (Yori ashi/Zugi ashi) plius rotacija ir kt.

            Visi aukščiau paminėti principai daugiau ar mažiau yra matomi „paprasta“ akimi išorėje ir gan aiškiai suvokiami net tiems, kurie nepraktikuoja karate. Dabar pažvelkime į nematomą tradicinio karate mokyklos meistrų fizinę pusę, kuri ypatingai svarbi realioje savigynoje ir įneša daug misterijos į karate technikas (kuomet santykinai mažas kūnas be ypatingo užsimojimo, išgauna neįtikėtinai daug jėgos). Prie šių 6 pagrindinių kūno dinamikos principų pažengę karate kelyje prijungia pagalbinius energijos išgavimo šaltinius: pilvo vidinių raumenų grupių tarpusavio sąveiką, bei krūtinės ir peties raumenų tarpusavio sąveiką suteikiančią papildomo greičio startinėje pozicijoje ir išlaikančią alkūnę teisingoje trajektorijoje. Sekantis veiksmas – dilbio stumiamojo judesio momentinis keitimas į rotacinį. Šis veiksmas prieš pat kontaktą padeda žaibiškai padidinti energiją iki 4 kartų ir eliminuoja stūmimą, kuris yra labai nepageidaujamas kovos menuose, dėl savo mažo efektyvumo – didelių energijos sąnaudų ir mažos galios. Iš kitos pusės rotacinis dilbio judesys „užgesina“ atoveiksmio jėgą, kuri yra neišvengiama pasekmė kumščiui pataikius į taikinį. Būtina pažymėti, kad dilbio prasukimui naudojama viso kūno raumenų energija. Suvokdami šio principo svarbą ir jo efektyvumą savigynoje, senieji Okinavos meistrai jį ypatingai tobulino ir pavadino jį Muchimi, kas reiškia „kūnas botagas“. Kame gi slypi botago efektyvumas? Masėje? Tikrai ne...botago galiukas prieš pat kontaktą viršija garso greitį (australietiškas botagas viršija garso greitį net du kartus) ir tik dėl šios priežasties smūgiai botagu gali būti ne tik labai skausmingi bet ir mirtini. Ilgą laiką šis principas buvo pamestas, bet jį vėl atgaivino meistras Matsumura ir dėka legendinio Mokytojo Hidetakos Nishyamos jis pasiekė ir mūsų dienas.

            Aukščiau minėti pagalbiniai energijos šaltiniai padidina techninio veiksmo pagreitį, tačiau leidžia sumažinti iki minimumo paties veiksmo amplitudę, neprarandant energijos. Šis faktas ypatingai svarbus studijuojant Budo, nes kiekvienas didesnis judesys yra pažinus, jo atlikimas reikalauja daugiau laiko ir sudaro priešininkui papildomų galimybių jus atakuoti*.

            Norėdami greitį paversti jėga ir tą jėgą perduoti į taikinį, kontakto momentu naudojame prisispaudimą prie žemės ir totalų visų kūno raumenų įtempimą. Karate meistrai kontakto momentu sugeba padidinti savo svorio vertę net iki 3 kartų! Kontakto momentu prisispausdami prie žemės gauname dvigubą efektą – vienu atveju padidiname savo svorio vertę iki 3 kartų, sukuriame stiprią atramą atoveiksmio energijai, kurią trumpiausiu keliu nukreipdami į žemę, žaibiškai grąžiname į taikinį. Kitu atveju pasinaudodami atoveiksmio reakcija žaibiškam visų kūno raumenų įtempimui tam tikra sekvencija. Mūsų kūnas virsta laidininku, kuriuo keliauja energija iš žemės į centrą (tanden).

            Sekantis, svarbus žingsnis, mentalinė energija. Kad sugeneruota energija būtų tinkamai ir efektyviai panaudota, labai svarbu turėti suformuotą stiprų vaizdinį. Tuomet sugeneruota energija iš visų šaltinių kryptingai juda jai užduota kryptimi. Karate terminologijoje mes tai vadiname kime (focus), kuomet mentalinė, fizinė ir iš žemės paimta energija yra sukoncentruojamos viename taške ir kiaurai skrodžia taikinį.

            Kontakto momentu taip pat labai svarbų vaidmenį atlieka chiki te (pagalbinės rankos pritraukimas prie kūno). Jos svarbiausia funkcija iš vienos pusės - padėti išgauti kiek įmanoma didesnį techninio veiksmo pagreitį, iš kitos - aktyvuoti visus nugarinės pusės/dalies kūno raumenis. Ranka, kuri atlieka techninį veiksmą nepajėgi kontroliuoti viso kūno raumenyno, nes yra per daug nutolusi nuo centro, o chiki te pozicijoje esanti ranka aktyvuoja deltinius, trapecinius bei plačiuosius nugaros raumenis, o jie savo ruožtu aktyvuoja sėdmenis, o per sėdmenis toliau aktyvuojasi kojų raumenys. Taip sukuriamas “sienos” už nugaros efektas ir harmoningas balansas tarp priekinės ir nugarinės kūno raumenų dalies, kuris būtinas norint išgauti maksimalią jėgą, optimaliai išnaudoti savo fizines galimybes.

            Pabaigai, noriu atkreipti visų dėmesį, jog karate nuo senų senovės buvo ir yra tik žodinė tradicija t.y. žinios perduodamos iš lūpų į lūpas, tiesiogiai iš Mokytojų mokiniams, todėl šis konspektas niekaip negali būti savarankiško mokymosi vadovas. Labai sudėtinga popieriuje išdėstyti tai, ką vienu metu atlieka kūnas, protas ir siela. Tebūnie tai būna trumpas vadovas tiems, kurie jau žengė pirmuosius žingsnius karate kelyje.

*Budo kovos menuose taip pat kaip ir kitose sporto disciplinose reikalinga didelė jėga ir greitis. Skirtumas tarp sporto ir Budo yra toks, jog sporte pasiruošimas prieš veiksmą gali būti matomas išorėje, nes svarbiausias čia tik pats rezultatas (toli numesta ietis, toli ar aukštai nušokta ir tt.). Budo siekia tokios pat galios neparodydama paruošiamojo etapo išorėje, tam kad priešininkas nespėtų sureaguoti ir apsiginti. Tai būtina įsisąmoninti einant kovos menų keliu.

Giedrius Dranevičius