ESMINIAI KARATE PRINCIPAI. I DALIS

ESMINIAI PRINCIPAI

I dalis (fiziniai principai)

Dažnai demonstruojama karate techninių veiksmų fantastinė jėga, nėra jokia mistika ar ezoterija. Tai pasekmė nepriekaištingo suvokimo biomechanikos, psichologijos ir anatomijos žinių, bei jų pagrindu suformuotų specialiųjų įgūdžių. Šios žinios sudaro sąlygas maksimaliai išnaudoti fizinį, mentalinį bei dvasinį savo kūno potencialą, efektyviai ginantis ar atakuojant. Kitas labai svarbus šių žinių aspektas, tai galimybė saugiai treniruotis, nežalojant sąnarių, stuburo, bei kitų organizmo funkcinių sistemų, tausoti ir gerinti savo sveikatą.
Pažengę karate meistrai išstudijavę begalę karate techninių veiksmų tiksliai gali juos panaudoti pasirinkdami tinkamą veiksmą reikiamu momentu. Tik taip naudojamos karate technikos gali būti efektyvios. Šiam atvejui labai svarbu žmogaus psichologijos principų suvokimas, stabili kovotojo emocinė būsena. Labai dažnai kovą laimi ne fiziškai stipresnis, bet geriau psichologiškai pasiruošęs priešininkas. Ypatingai jei tai ne sportinė dvikova, o reali kova mūšio lauke ar gatvėje.
Prieš pradedant studijuoti karate techninių veiksmų įvairovę, pirmiausia reikia susipažinti ir suvokti šiuos esminius principus: fiziologinius, psichologinius ir kombinuotus – fiziologinius su psichologiniais. Tikrai nelengva perteikti raštu ir apibūdinti vienu, kitu sakiniu sudėtingus fiziologinius bei psichologinius procesus vykstančius tiek mumyse, tiek priešininko kūne. Todėl kiekvieno principo esmę atskleisiu aprašydamas jį šiek tiek plačiau.
Fiziniai principai
Maksimali jėga
Visi kūno judesiai prasideda vienų raumenų grupių įsitempimu, kitų raumenų grupių atsipalaidavimu. Egzistuoja labai daug faktorių apimančių šiuos procesus, bet čia panagrinėsime tik keletą svarbiausių.
1. Jėga ar kūno raumenų galingumas yra tiesiogiai proporcingas raumenų įsitempimui. Kaip pavyzdį galima imti metalinę spyruoklę. Kuo stipriau ją suspaudžiame, tuo daugiau energijos ji išskiria kai staiga tą spaudimą nutraukiame. Tas pats ir su žmogaus raumenimis. Pabandykite padaryti sprigtą. Kuo stipriau paruošiamojoje fazėje prispausite antrąjį pirštą, tuo stipresnis bus sprigtas, kuomet staiga spaudimą nutrauksite. Tai gi daug žmogaus kūno dalių veikia panašiu principu.
2. Smūgio jėga yra atvirkščiai proporcinga laikui, kuris reikalingas jo atlikimui. Be to karate naudoja ne tik tiesioginę raumenų jėgą. Kitaip tariant, karate jėga akumuliuojama per žaibišką pagreitį ir tik paskutinėje techninio veiksmo fazėje greitis paverčiamas smogiamąja jėga naudojant „presiją“ - staigų prisispaudimą prie grindų. Moksliškai skambėtų taip: jėga lygi masei padaugintai iš pagreičio ir padalintai iš kontakto laiko: F (jėga) = M (masė) x P (pagreitis) : t (kontakto laikas)
Jėgos koncentracija
Atliekant bet kokios rūšies sunkų fizinį darbą jėgos koncentracija yra būtina. Kartais turint didžiulį ir pakankamą rezervą jėgos, kurios nesugebame sukoncentruoti, negalime įveikti vienos ar kitos užduoties. Ir lygiai taip pat su mažesne jėga, bet teisingai sukoncentruota su ta užduotimi galime lengvai susidoroti. Ir tai nebus perdėta ir išpūsta jei pasakysime, jog praktikuojantis daugumą karate technikų treniruojamės kaip laiku ir vietoje sukoncentruoti savo jėgą. Jėgos koncentracijos principai būtų tokie:
1. Perduoti smūgio energiją per kuo trumpesnį laiko tarpą. Laiko prasme šis koncentracijos principas labai svarbus kovos menuose. Jis įgalina nedelsiant pereiti nuo vieno techninio veiksmo prie kito. Tai atlikti mums padeda totalus viso kūno raumenų įtempimas per maksimaliais trumpą laiko tarpą.
2. Kuo daugiau raumenų panaudojama atliekant judesį, tuo didesnė įmanoma jėgos koncentracija. Atskirai veikiančių kūno galūnių jėga yra santykinai maža. Viso kūno raumenų jėga turi būti sukoncentruota ir nukreipta į vienintelį smūgio tašką.
3. Svarbu žinoti, kad vienos žmogaus raumenų grupės yra labai galingos, bet lėtos, o kitos silpnos, bet labai greitos. Lėti, bet galingi raumenys yra dubens, kojų, nugaros, pilvo srityse, o greiti – rankose. Todėl būtina laikytis tokios raumenų įtempimo tvarkos: raumenis reikia pradėti įtempinėti nuo lėčiausių ir didžiausių raumenų grupių palaipsniui pereinant prie greitų ir smulkiųjų raumenų grupių. Studijuojant karate dažnai instruktoriai sako taip: pradėkit judesį centru ir palaipsniui pajunkite galūnes nuo kojų į viršų. Treniruojantis pagal šią sistemą pavyksta sukoncentruoti ir suvaldyti raumenis įtempiant juos visus vienu momentu.
Atoveiksmio jėgos panaudojimas
Turbūt visiems puikiai žinomas trečiasis Niutono dėsnis – veiksmas tolygus atoveiksmiui. Jį ne kartą kiekvienas iš mūsų patyrėme savo gyvenime – kuo stipriau kakta pataikome į kliūtį, tuo didesnis gumbas simbolizuoja mums šį Niutono dėsnį:). Šis dėsnis plačiai taikomas įvairiuose gyvenimo aspektuose, tradicinėse sporto šakose. Nuo senų laikų karate savigynos mene šis dėsnis surado labai platų pritaikymą. Pradėsiu tradiciniu pavyzdžiu iš visiems puikiai žinomos sporto šakos, lengvosios atletikos. Viena iš rungčių, šuolis į aukštį per kartelę. Kuo aukščiau sportininkas nori pakilti į orą, tuo stipriau jis stengiasi atsispirti nuo grindų. Didelio meistriškumo lengvaatlečiai po pagreitėjimo prieš šuolį, atsispyrimo metu veikia žemės paviršių penkis kartus didesniu svoriu nei jų kūno masė. Tai reiškia, kad lengvaatletis, kurio kūno masė lygi 80 kg., atsispyrimo metu spaudžia žemę daugiau nei 400 kg. svoriu! Įspūdingi skaičiai ir lygiai toks pat įspūdingas rezultatas – sportininko svorio centras atsiplėšia ir pakyla nuo žemės paviršiaus daugiau nei du metrus!
Karate meistrai atoveiksmio dėsnį išnaudoja dviem būdais. Iš vienos pusės atoveiksmio jėgos principą naudoja judesių pagreitinimui, viso kūno raumenų įtempimui, judesio stabilizavimui. Iš kitos pusės po smūgio į taikinį susiduriama su kita atoveiksmio jėga, grįžtančia atgal į kūną. Ją meistrai taip pat sugeba panaudoti savo labui.
Keletas atoveiksmio dėsnio panaudojimo pavyzdžių: atliekant smūgį ranka, viena iš rankų traukiama į chiki – te (prie liemens) , kita juda link taikinio. Kuo greičiau ir staigiau pritrauksime ranką į padėtį chiki – te, tuo smūgiuojanti ranka išvystys didesnį pagreitį. Kitas atoveiksmio jėgos panaudojimo pavyzdys, tai galinės kojos stiprus prispaudimas prie grindų paruošiamojoje smūgio fazėje. Staigus atleidimas po spaudimo suteiks daug energijos atliekamam techniniam veiksmui. Atoveiksmio jėga per koją, kūno centrą, ranką bus perduota tiesiai į kontaktuojantį paviršių. Smūgio paskutinėje fazėje svorio centras vėl spaudžiamas stipriai prie grindų. Ši atoveiksmio jėga panaudojama ypatingai greitam viso kūno raumenų įtempimui, momentiniam kūno masės vertės padidinimui ir po kontakto grįžtančiai atoveiksmio energijai suvaldyti ją nukreipiant atgal į žemę, ko pasėkoje ji vėl pakartotinai grįžta į taikinį.
Laukite tęsinio...toliau psichologiniai principai

Giedrius Dranevičius