ESMINIAI KARATE PRINCIPAI II DALIS

Psichologiniai principai
Nuo pačių seniausių laikų, kuomet karate meistrams tekdavo susitikti akis į akį su vienu ar keletu ginkluotų priešininkų, psichologinis kovotojų pasirengimas dažnai būdavo žymiai svarbesnis nei fizinis. Daugumoje gyvenimo atvejų psichologiškai geriau pasirengę kovotojai nesunkiai įveikdavo fiziškai pranašesnius varžovus. Labai svarbu, kad žemiau paminėti psichologiniai principai taptų jums natūraliais, ne tik kovoje, savigynoje, bet ir gyvenime.
Mizu no kokoro (protas kaip vanduo)
    Ši sentencija kartu su žemiau aprašytu jos išaiškinimu ypatingai dažnai būdavo akcentuojama senųjų karate meistrų. Minima proto būsena ypatingai svarbi kuomet susitinkama veidas į veidą su realiu priešininku. Meistrai jai apibūdinti dažnai naudoja šią metaforą: protas turi būti toks pat ramus, kaip ramiai ankstyvą rytą ar vėlyvą vakarą, kuomet nurimsta gamta, tyvuliuoja ežero paviršius. Ramybės būsenoje vanduo atspindi išorinį pasaulį labai tiksliai, kaip veidrodis. Žvelgdami į ramų ežero paviršių galite matyti tikslų savo atvaizdą. Stebėdami jį, viena ranka pabandykite sukelti bangas ir jūs pamatysite, kaip sunku įžvelgti tikslias detalias, kaip pakinta, deformuojasi veido atvaizdas, kuris kiekvieną akimirką tampa vis kitoks, atsiduria vis kitur. Remiantis šiuo pavyzdžiu labai nesunkiai galima surasti analogiją ir su proto būsena. Kuomet prieš kovą protas yra ramus, “skaidrus”, nesujauktas įvairiausiomis mintimis ir emocijomis, tuomet reakcija į priešininko veiksmus yra adekvati. Kuomet proto ramybę trikdo įvairios mintys, emocijos, baimės, pyktis, vertinimai, išankstiniai planai ar nuostatos, tuomet reakcija į priešininko veiksmus tampa neadekvati jiems, dažnai perdėta, netiksli, nesavalaikė. Tokioje proto būsenoje neišnaudojami geriausi šansai, neužfiksuojamos priešininko intencijos, ko pasėkoje pridaroma lemtingų klaidų - praleidžiami smūgiai.
    Tsuki no kokoro (protas kaip mėnulis)
    Ši koncepcija skelbia, kad reikia nuolatos visiškai pilnai matyti ir jausti priešininką, panašiai kaip mėnulis užlieja visus savo šviesa, kas papuola į jo spindulio spektrą. Labai nuosekliai lavinant šią savybę, jūsų sąmonė pradės jausti ir pastebėti net pačius mažiausius priešininko ketinimus, spragas, suteikiančias galimybę atakuoti. Taip pat kaip ir gamtoje kuomet debesys užstoja mėnulio šviesą, daiktų kontūrai susilieja su tamsa ir tampa nepažinūs, taip ir pyktis ar susierzinimas trukdo suvokti priešininko intencijas, blokuodamas galimybę atrasti spragą ir tinkamu laiku panaudoti tinkamą techninį veiksmą.
    Proto ir valios vienybė
    Šį principą būtų galima palyginti su šių dienų moderniomis komunikacinėmis technologijomis besinaudojančiais žmonėmis. Žmogus, kalbantis telefonu, protas, o elektros srovė, kurios pagalba veikia įrenginys, valia. Kad ir koks iškalbingas ir jausmingas bebūtų kalbėtojas, jei nebus elektros srovės, telefonas neveiks ir jo iškalbos kitas asmuo išgirsti negalės. Labai nesunkiai galime surasti šio pavyzdžio ryšį su kovos menais analizuodami kovotojų veiksmus. Jei mūsų protas gali puikiai ir aiškiai užfiksuoti patį palankiausią momentą atakai, bet valia nepakankama, kad šią informaciją paverstų fiziniu judesiu, efektyvios technikos tikėtis neverta. Protas turi surasti spragas priešininko gynyboje, o valia privalo aktyvuoti raumenis, kurie atliks tam momentui tinkamiausią, efektyviausią techninį veiksmą. Kiekvienas turime savo gyvenime pakankamai pavyzdžių, kuomet galvoje knibžda tūkstančiai nuostabių idėjų, o jų realizacijai pritrūksta valios ar tiesiog savalaikių sprendimų. Taip tos idėjos neradę palaikymo mūsų valinguose sprendimuose, realizuojasi valingesnių už mus žmonių gyvenimuose.
    Gatz – be kompromisinis pasitikėjimas savo nuojauta, ryžtingas sprendimas.
    Ši savybė ypatingai svarbi kovotojui. Pajutus galimybę ar pačią menkiausią dvejonę priešininko mintyse, reikia žaibiškai jį atakuoti. Šansas/galimybė trunka tik akimirką ir jei mes ją praleisime, greičiausiai patys papulsime į spąstus, kuriuos mums spendžia priešininkas. Šis principas pabrėžia intuicijos, širdies balso svarbą kovos menuose. Dauguma praktikuojančių karate ar kitus savigynos menus šią savybę gan gerai išlavina, bet tik retas visiškai pasitiki širdies balsu ir nelaukia nuskaitytos informacijos patvirtinimo. Įvaldžius šį principą plačiai atsiveria vartai į meistriškumą, kuriame karaliauja subtilūs įgūdžiai, o ne jėga. Atminkite, palankiausias šansas atakai yra tuomet, kol jo dar nėra* Suvokus tai nebelieka nei vietos, nei laiko vertinimams, abejonėms, baimėms, nes nuo priešininko sprendimo atakuoti ir iki mūsų kontrveiksmų praeina tik 0,1 sekundės dalis. Sprendimai priimami žaibiškai, ryžtingai, dažnai protui net nespėjus suvokti kas nutiko.
    Zanšin – budrus protas
    Tai būsena, kuomet kovotojas kiekvieną akimirką yra pasirengęs bet kokiems netikėtumams. Kovoje yra vienintelis pastovus dalykas – kitimas. Situacija pastoviai kinta tiek fiziniame plane, tiek mentaliniame. Po atakos, kuri pasirodė sėkminga, niekuomet negali būti užtikrintas, kad kova jau baigta, reikia būti pasirengus bet kokiems netikėtumams, siurprizams iš priešininko pusės. Įpratus būdrauti priešininko atžvilgiu, tampame budrūs ir savo pačių atžvilgiu. Zančin kasdieniame gyvenime padeda išlaikyti šviesesnį protą, pozityvesnes mintis, išvengti nepageidaujamų situacijų gatvėje, darbe. Proto, minčių kontrolė vienas iš sunkiausiai išsprendžiamų uždavinių žmogaus gyvenime, o vakariečiams ypatingai, nes vakarų visuomenė skuba gyventi, dažnai už tai sumokėdama  prabėgomis nugyventais gyvenimais. Įvaldžius šį principą tampama gyvenimo meistru, kūrėju tiesiogine šio žodžio prasme.
    Fudo Shin – bemintis, stabilus protas
    Karate meistrai ypatingai daug dėmesio skyrė savo emocijų ir proto kontrolei, valdymui. Mu Shin** - „bemintis protas“ įsiliejo į karate praktiką iš vienuolių, Zen Budistų pratybų. Šiuo metu kaip ir anksčiau daugumoje vietų (dojo), kuriose praktikuojami rytų kovos menai pratybos prasideda nuo meditacijos Za zen. Jos metu siekiama įvesti protą į Mu Shin būseną.
    Stabilus protas, tai stebintis ir neprisirišantis protas. Stebėjimas (Enzo no Metsuke) suteikia galimybę neįsivelti į įvykių sukūrį, stebėti juos iš šalies. Stebint situacijas iš šalies visuomet geriau pamatomos oponento silpnosios ir stipriosios savybės, lengviau išlaikyti stabilias emocijas, surasti tinkamiausius sprendimus.
Neprisirišantis protas, tai „gyvas“ ar judantis protas. Didžiausias pavojus kovotojams iškyla tuomet, kai protas nors akimirkai stabteli ties ko nors. Kai tik jis sustoja, galvą pradeda atakuoti įvairiausios mintys, vidinę ramybę pakeičia nerimas. Pavyzdžiui, kovotojas prisiriša prie atletiško priešininko kovingos išvaizdos ar ginklo, kuriuo jis ginkluotas. Akimirkai protas sustingsta, kovotoją apninka gausybė įvairiausių minčių, vertinimų, išankstinių nuostatų. Jeigu šią akimirką jį užklups priešininko ataka, jis jos nesugebės atremti, nors fiziniame plane ją pastebės laiku. Sustingęs protas sustabdo ir kūno judesius, užverdamas kovotojui duris į pergalę. Kita sustingusio proto silpnoji vieta, jo pažinumas. Minčiai sustojus, mes tampame pažinūs ir lengvai nuspėjami.
    Lavinant šį protinės būsenos aspektą svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir harmoniją tarp skirtingų proto būsenos polių: pasyvaus, suglebusio ir hiperaktyvaus, greito, sukančio gausybę minčių. Proto judėjimas turi apimti viską ir kartu nieko. Jei jūsų mąstymas bus nukreiptas į bet kokį objektą, jis taps vienpusiškas. Jei kažką kontroliuojame, vadinasi kažko ir nekontroliuojame. Neprisirišimas ar pastovus judėjimas, tai proto disciplina, tai kiekvieno kovotojo tikslas. Disciplinuoti savo protą privalo kiekvienas, nesvarbu kokią profesiją savo gyvenime pasirenkame. Tik tuomet protas taps puikiu įrankiu padedančiu asmenybei priimti maksimaliai harmoningus sprendimus ir sėkmingai keliauti individualiu gyvenimo keliu.
    Šiame straipsnyje paminėti ne visi principai. Kaip jau minėjau ankščiau, karate mokymas, tai žodinė tradicija. Tik žodžiu, iš lūpų į ausis, perduodamos žinios tiksliausiai pasiekia mokinius ir daro efektyviausią poveikį jiems. Toliau rašysiu apie kombinuotus principus. Gero skaitymo ir šių žinių taikymo praktikoje.
*kuomet akimis pamatome spragą priešininko gynyboje ar ataką, jau per vėlu ko nors imtis, kova pralaimėta. Budo meistrai atakuoja į būsimą spragą/šansą ar būsimą ataką, kurios pamatyti akimis neįmanoma, galima tik pajusti. Šis reiškinys tai išlaisvintos intuicijos, proto disciplinos ir nuolatinių pratybų rezultatas.
** Dr. Ikutaro Nishida, Filosofijos profesorius, išaiškino (angl. „No mind is mind of no mind“) Kadangi filosofinę mintį labai sunku išversti, o vertimas pažodžiui būtų beprasmis, siūlau kiekvienam pasilikti prie savo vertimo, o kam tinka mūsų vertimas, pasinaudokite juo „Protas be minčių prasideda nuo minties apie tai“
Giedrius Dranevičius